Turėtų mašinų gidas

Kai paskutiniosios mašinos savininkais tapo Autosupirktukas.lt, kilo noras trumpai parašyti apie tai, kokias mašinas teko turėti ir vairuoti. Pradėsiu nuo pačios naujausios, o paskui nukeliausiu iki seniausios. Taigi, kelionė vyks atgaline tvarka.

Juodasis "WW Golf"

Paskutinio "anapilin" iškeliavusi mašina buvo šis senas mažas "golfukas". Išties, tai buvo pagalbinė mašina ikin to momento, kol susirinkau lėšas dabartinei turimai "BMW", tačiau ir tuo metu reikėjo kažkuo važinėti. Ir jeigu visi sako, kad "BMW" vairuotojai nesuvaldo mašinų ir pasirenka jas per daug gerai laviruojančias, tai galima dabar sakyti, jog tai nėra tiesa. Nes štai su naująja važinėju puikiai. O senas paprastas, kampuotas ir tikrai taip nemanevruojantis "golfukas" ir buvo tas, kuris kalė į kaimynų vartus, lyg būtų lankstus ir lengvai vairuojamas kartingas. Tačiau nutiko kaip nutiko ir iš tvoros bei mašinos liko tik mišrainė. Tad teko kviestis tuos, kurie superka mašinas, šiuo atveju, tai buvo Autosupirktukas.lt. Taip aš atsisveikinau su savo pastarąja paliktas mašina. O kas paskui? Na o paskui sekė laikas, kada turėjau progą daugiau pasivaikščioti ir netgi numesti 300 gramų antsvorio… Nes neturėjau mašinos lygiai 2 savaites. Paskui nusipirkau minėtąją naują.

Raudonas "Nissan"

Dar anksčiau turėjome raudoną didoką džipo pavidalo mašiną. Kai ji važiuodavo per mišką, tai turbūt bent 15 kilometrų spinduliu tarp miško gyventojų pasklisdavo žinia, kad važiuoja raudonas džipas. Ji man atrodydavo net kaip kažkoks raudonas traktorius iš multiplikacinio filmuko… Bet tai, be abejo, nebuvo tiesa, tai nebuvo raudonas traktorius, tai buvo kažkas kito. Galinka, pikta, patogi mašina. Deja, žmonės labai prisiriša prie savo automobilių, kad net nepastebi, jog jų poreikiai keičiasi ir mašina jų nebeatitinka. Pavyzdžiui, raudonoji "Nissan" mums nebetiko, nes prieš tai gyvenome kaime, iki kurio tekdavo privažiuoti lauko arba miško takeliu. Tada džipas buvo protingas pasirinkimas. Bet kai išsikraustėme į miestą, kur nuolat nėra kur prisiparkuoti, kur visi kovoja už mažiausią lopinėlį stovėjimo aikštelėje, supratome, kad reikia taikytis prie situacijos ir nėra reikalo stengtis šiuo metu važinėti su savo raudona išsiskiriančia didele mašina. Juo labiau, kad kaimynai kelis kartus leido suprasti savo nedviprasmišką nuomonę apie mūsų mašiną ir tai, kad ją turi nuolat matyti. Taigi, nutarėme nieko neerzinti ir tiesiog pasitraukti visiems iš kelio. Nusipirkome mažesnę.